šunmeistris

šùnmeistris sm. (1) menk. prastas, nevykėlis meistras: Tų šùnmeistrių ir negali gaut Brž. Bajorai ir mieste stengiasi sugriauti amatų draugijas (cechus), prileisdami nemokėlius (šunmeistrius) užsiimti amatais A.Janul.